Eurui ką tik sukako dešimt metų. Per šį laiką bendra Europos valiuta sugebėjo įrodyti savo vertę. Vis dėlto pasaulį apėmusi finansų krizė lėmė tai, kad kelios šalys artimiausiais metais gali palikti euro zoną.
Bendroji Europos valiuta buvo įvesta su dideliais sunkumais, tačiau visos į euro zoną įstojusios šalys suprato jos pranašumą. Dešimt bendros valiutos egzistavimo metų įrodė praėjusio amžiaus pabaigoje priimto sprendimo teisingumą. Nepaisant to, pastarųjų metų ekonomikos krizės metu euro zona įsiplieskė ir nežinoma, ar ji sugebės atsispirti.
Pasaulio ekonomikos problemos kaupėsi dešimtmečius, todėl 2008 m. Krizė daugelio ekspertų nestebino. Europos šalims pavyko įveikti pirmąją krizės bangą, tačiau daugeliui euro zonai priklausančių šalių jos pasekmės buvo labai sunkios. Visų pirma Graikijai, kuri iš tikrųjų pasirodė bankrutavusi. Jei ne kitų Europos šalių noras užkirsti kelią išstojimo iš euro zonos precedentui, Graikija jau seniai būtų grįžusi į drachmą. Daugiamilijoninės Europos Sąjungos paskolos neleido šaliai nuskęsti, tačiau taip pat nepavyko jos ištraukti iš finansų krizės liūno. Graikijos valdžia kažkaip sugebėjo priimti daugelį nepopuliarių įstatymų, numatančių sumažinti darbo užmokestį, pensijas ir išlaisvinti dešimtis tūkstančių darbo vietų. Tačiau net ir tai neišgelbėja šalies, nemažai ekspertų mano, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra tik laiko klausimas.
Jei klausimas apsiribotų tik Graikija, galbūt Europos Sąjunga būtų padariusi šią auką. Tačiau nemažai Europos šalių patiria sunkumų, todėl atsikratius Graikijos problema neišsprendžiama. Airija, Ispanija, Portugalija, Italija taip pat susidūrė su dideliais ekonominiais sunkumais, todėl reitingų agentūros dabar žemina savo statusą. Šių šalių išleistų skolos vertybinių popierių palūkanų normos auga, o tai savaime liudija sunkiausią situaciją - niekas nebenori duoti pinigų už mažas palūkanas. Remiantis „Moody's“skaičiavimais, Graikija ir Airija iš sunkios padėties negalės išsisukti iki mažiausiai 2016 m., Ispanijai, Portugalijai ir Italijai sunkūs laikai tęsis iki 2013 metų pabaigos.
Atsižvelgiant į tai, ypač ryškūs Paryžiaus ir Berlyno pasiūlymai išskirti šešias sėkmingiausias euro zonos valstybes, kad būtų galima kartu judėti į priekį. Prancūzija ir Vokietija išleidžia milžiniškas sumas padėčiai euro zonoje stabilizuoti, o tai gali sukelti mokesčių mokėtojų nepasitenkinimą. Kitas variantas galėtų būti sugriežtinti Briuselio kontrolę į euro zoną patenkančių šalių finansus, tačiau pačios euro zonos šalys tam jau priešinasi. Todėl susiklostė situacija, iš kurios neįmanoma išeiti be tam tikrų nuostolių. Belieka nuspręsti, ką ar ką galima aukoti, kad būtų išlaikytas bent jau matomas bendros Europos valiutos zonos stabilumas.
Verta paminėti, kad dar ne taip seniai buvo surengtas geriausio projekto dėl neskausmingiausio euro zonos žlugimo varianto konkursas - jau pats tokių konkursų pasirodymas rodo, kad euro zona sunkiai serga. Ir nenuostabu, kad daugelis euro zonos šalių pradeda tyliai, tyliai ruoštis galimam nepalankiam įvykių vystymuisi, apskaičiuodamos optimaliausias grįžimo prie nacionalinių valiutų galimybes.
