Rusijos integracija į pasaulio ekonomiką ir ekonominių ryšių plėtimasis privertė šalies vyriausybę imtis priemonių bankų sistemai gerinti. Rusijoje atsirado vadinamieji įgaliotieji bankai, kurie pradėjo vaidinti lemiamą vaidmenį reguliuojant valiutą.
Įgaliotas bankas yra banko įstaiga, atliekanti specialias kitų bankų operacijų monopolijos sertifikavimo funkcijas. Savo esme tai yra komercinės organizacijos, turinčios leidimą vykdyti įvairias užsienio valiutos operacijas. Leidimą vykdyti tokią veiklą duoda Rusijos vyriausybė. Jis taip pat kontroliuoja tokių bankų struktūrų veiklą.
Pagrindas, kuriuo remiantis galima turėti įgaliotus bankus, buvo dviejų pakopų bankų sistema. Viršutinį jos lygį užima šalies centrinis bankas, kuris valstybės vardu išleidžia pinigus ir atlieka reguliavimo funkcijas. Centrinis bankas turi teisę išduoti licencijas antros pakopos bankams atlikti operacijas, kurios pagal įstatymą priskiriamos bankininkystei.
Bankų įstatymuose išskiriama bendroji licencija, kurioje yra paprasčiausių operacijų rinkinys, taip pat privačios licencijos tam tikroms operacijoms atlikti. Tos finansinės įstaigos, kurios gauna privačias licencijas, tampa specialių operacijų monopolija. Jie vadinami įgaliotaisiais bankais.
Įgalioto banko statusas reiškia dvejopą šios įstaigos pobūdį. Viena vertus, toks bankas turi licencijuotą teisę vykdyti užsienio valiutos operacijas. Kita vertus, tokia teisė derinama su užsienio valiutų kontrolės įsipareigojimais. Antruoju atveju įgaliotų bankų veikla yra orientuota į rezidentų užsienio valiutos operacijų vykdymo kontrolę, eksporto-importo sandorius ir užsienio valiutos pajamų pervedimą į einamąsias ar tranzitines užsienio valiutų sąskaitas.
Jei atsižvelgsime į biudžeto įstatymus, įgalioti bankai, remdamiesi valstybinių institucijų nurodymu, gali atlikti bankines operacijas su biudžete esančiais finansais. Įgaliotas bankas užtikrina tikslinį įvairių lygių biudžeto lėšų, skiriamų specialioms programoms įgyvendinti, panaudojimą. Šiuo metu didelė valstybės biudžeto dalis, taip pat mokesčių atskaitymai iš piliečių, eina per įgaliotus bankus.
Kaip užsienio valiutų kontrolės agentai, įgalioti bankai tikrina sandorių atitiktį teisės aktams, tikrina licencijų ir leidimų prieinamumą, vertina užsienio valiutos operacijų apskaitos ir atsiskaitymo išsamumą. Įgalioti bankai stebi, kaip vykdomi įsipareigojimai parduoti valiutą, kuri atsirado eksportuojant prekes.
Per įgaliotus bankus atsiskaitoma už išorinio ekonominio pobūdžio sandorius, kuriems operacijų dalyviai privalo išduoti sandorių pasus. Įgaliotiems bankams neleidžiama savo darbuotojams mokėti grynaisiais pinigais užsienio valiuta; tai taikoma ir atlyginimo, ir premijų premijoms.
Įgalioti bankai rado savo vietą ekonomikoje, kur finansų rinkose yra neišsami, reguliuojama konkurencija.
