Akcijos, būdamos pirkimo ir pardavimo objektu, turi savo vertę. Apibūdinant akcijos vertę, išskiriamos faktinės ir nominalios kainos. Nominalioji vertė yra pirmosios emisijos akcijų kaina. Jis nurodomas pačioje akcijoje ir pagal ją apskaičiuojami dividendai.
Nurodymai
1 žingsnis
Akcijai patekus į vertybinių popierių rinką, jos faktinė kaina gali skirtis nuo nominalios tiek aukštyn, tiek žemyn. Tai gali palengvinti įvairūs veiksniai: kelias, kurį bendrovė pasirinko išleisti akcijas (savarankiškai, per kredito įstaigą), kiek įmonė yra gerai žinoma ir kiti.
2 žingsnis
Po pirminio sandorio su akcija pateikimo ir įvykdymo ji patenka į antrinę rinką, kur jos kaina priklausys nuo investuotojų lūkesčių dėl dividendų (nuo įmonės finansinės padėties, sprendimo dėl dividendų dydžio, įmonės rizikos), taip pat rinkos situaciją (infliacijos lygis ir banko palūkanos, pasiūla ir paklausa rinkoje, padėtis visoje ekonomikoje).
3 žingsnis
Akcijos rinkos kaina vadinama jos kursu. Yra keli jos nustatymo metodai. Dažniausiai tai kainuoja. Tai pagrįsta įmonės vertinimu per jos grynąjį turtą, t. nustatoma turto, atėmus įsipareigojimus, priskirtinus vienai akcijai, vertė. Kitaip tariant, apskaičiuojamas įmonės grynasis turtas, kuris padalijamas iš apyvartoje esančių akcijų skaičiaus.
4 žingsnis
Pelningas akcijų rinkos vertės nustatymo metodas pagrįstas principu, kad dabartinė turto vertė nustatoma pagal iki šiol apskaičiuotas būsimas pinigų pajamas. Apskaičiuojant akcijos vertę, naudojama ši formulė: PV = S / (1 + r) n, kur PV yra dabartinė akcijos vertė, S yra ateityje planuojamos akcijos vertė, r yra palūkanų norma už panašų finansinį turtą, n yra laikotarpių skaičius (mėnuo, metai).
5 žingsnis
Lyginamasis metodas apima trijų metodų naudojimą nustatant akcijos rinkos vertę. Tarpusavio įmonės metodas pagrįstas įmonės veiklos palyginimu su kitų firmų, kurių akcijos kotiruojamos rinkoje, rodikliais. Tai atsižvelgia į tokius rodiklius kaip kainos ir pajamų santykis, apmokestinamasis pelnas, pinigų srautas, balansinė vertė.
6 žingsnis
Sandorio metodas yra orientuotas į verslo kainas arba į kontrolinio akcijų paketo įsigijimą apskritai. Pramonės koeficientų metodas grindžiamas kainų santykių ir kitų pramonei būdingų parametrų naudojimu, pavyzdžiui, viešbučių lovų skaičiumi, transporto priemonių keliamąja galia ir kt. Šie santykiai nustatomi remiantis statistiniais pastebėjimais apie įmonės kapitalo kainos ir gamybos santykį su finansiniais rodikliais.
