Manufaktūra yra didelė įmonė, kurioje daugiausia naudojamas rankinis samdomų darbuotojų darbas ir kurioje plačiai naudojama darbo pasidalijimo sistema. Pirmą kartą manufaktūros atsirado Italijoje, XIV amžiuje, o vėliau ir kitose labiausiai išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Nyderlandai, Anglija ir Prancūzija.
Nurodymai
1 žingsnis
Pirmosios gamyklos buvo Florencijoje (audinių ir vilnos gamyba), Venecijoje ir Genujoje (laivų statyba), Toskanoje ir Lombardijoje (kasybos ir kasyklos). Visos įmonės netaikė parduotuvių apribojimų ir neprivalėjo laikytis tam tikrų taisyklių.
2 žingsnis
Manufaktūros atsirado sujungus įvairių specializacijų amatininkų dirbtuves. Tai leido vienoje vietoje pagaminti vieną produktą.
3 žingsnis
Yra išsibarsčiusios ir centralizuotos įmonės. Išsibarsčiusios manufaktūros yra organizuojamos, kai verslininkas paskirsto žaliavas savo amatininkams, kad jie būtų perdirbami iš eilės. Šis tipas labiausiai tinka tekstilės dirbtuvėms ir toms vietoms, kur nėra parduotuvės apribojimų. Tokių firmų darbuotojai buvo neturtingi žmonės, kurie turėjo tam tikrą turtą (namą su nedideliu žemės sklypu), bet negalėjo aprūpinti savo šeimų, todėl ieškojo papildomo darbo. Pavyzdžiui, vienas darbuotojas žaliavinę vilną perdirbo į verpalus, kuriuos gavo gamintojas ir atidavė kitam darbininkui, kuris, savo ruožtu, galėjo pagaminti audinį iš šių verpalų.
4 žingsnis
Centralizuotoje manufaktūroje visi darbuotojai žaliavas perdirba viename kambaryje. Tokios įmonės yra paplitusios tose vietose, kur technologinis procesas reikalavo bendro daugelio įvairių operacijų atliekančių darbuotojų darbo. Šis tipas buvo būdingas tekstilės, kasybos, metalurgijos, spaustuvės, popieriaus ir cukraus pramonei. Tokių firmų savininkai buvo turtingi prekybininkai ar dirbtuvių meistrai. Tokias dideles manufaktūras tiesiogiai sukūrė valstybė.
5 žingsnis
Šis gamybos būdas buvo būdingas Europai XVII - XVIII a. Šiuolaikinės manufaktūros savo veikloje naudoja naujausias technologijas, o dauguma procesų yra automatizuoti ir neįtraukia personalo.
