Jauniems tėvams, turintiems negrąžintų administracinių įsiskolinimų, dažnai įdomu, ar įmanoma areštuoti butą, įsigytą su motinystės kapitalu. Tikimybė, kad valstybė taiko tokią priemonę, egzistuoja tik tam tikromis sąlygomis.
Turto arešto iš skolininko būdai nurodyti federaliniame įstatyme „Dėl vykdymo proceso“. Pagal jį nekilnojamasis turtas reiškia asmeninį turtą, kurį galima nurašyti į esamos skolos sąskaitą (valstybinėms ir kredito organizacijoms, taip pat civiliniams ir juridiniams asmenims). Nepaisant to, Rusijos Federacijos Civilinio proceso kodekso 446 straipsnyje teigiama, kad būstas neprivalomas išieškoti, jei jis yra vienintelis skolininko ir jo šeimos narių būstas.
Rusijos Federacijos Civilinio proceso kodekso 446 straipsnis netaikomas būstui, kuris yra hipotekoje. Jos savininkas yra apkrautas finansiniais įsipareigojimais kredito įstaigai, o visa teisė į turto perleidimą ir kitos operacijos su nekilnojamuoju turtu jam pereina tik visiškai grąžinus skolą bankui. Taigi hipotekos butą galima atsiimti, kad būtų galima sumokėti skolą, net jei motinystės kapitalas buvo naudojamas kaip pradinis įnašas.
Jei butas buvo nupirktas motinystės kapitalu ir nėra hipoteka, dėl tolesnio paaiškinimo verta kreiptis į federalinį įstatymą „Dėl papildomų valstybės paramos šeimoms su vaikais priemonių“. Pagal ją motinos kapitalui įsigyta gyvenamoji erdvė įforminama kaip bendra visų šeimos narių, įskaitant vaikus, nuosavybė. Kiekvienas iš jų gauna dalį nekilnojamojo turto pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ar galiojančius teisės aktus.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priemonės skolininkui areštuoti turėtų būti taikomos atsižvelgiant į jo dalies gyvenamosiose patalpose dydį. Jei vykdymo proceso metu butas nėra vienintelė skolininko ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta, skolininkui gali būti atimta jo dalis, bet ne visas turtas. Tokiu atveju turtas turėtų būti areštuotas susitarus su kitais patalpų savininkais ir atsižvelgiant į jų interesus.
Jei butas yra vienintelis, kuriame gyvena skolininkas ir jo šeimos nariai, įskaitant nepilnamečius vaikus, galutinis sprendimas priimamas savininkų naudai. Tai reiškia, kad areštas skiriamas įstatymą pažeidusio ir skolą turinčio asmens daliai: piliečiui atimamos teisės į jį iki visiško esamos skolos grąžinimo.
Suėmimas tęsiamas tol, kol skola bus sumokėta arba atsakovo vaikai sulauks pilnametystės, kai jie galės savarankiškai disponuoti esama nekilnojamojo turto dalimi. Jei vėliau visi bendrosios ar bendrosios nuosavybės dalyviai sutinka atiduoti skolininko turtą, teismas ar kreditorius turi teisę reikalauti iš jo parduoti savo dalį ir iš pardavimo gautų lėšų nukreipimo, kad būtų sumokėta esama skola.
Pažymėtina, kad areštuoto nekilnojamojo turto dalies negali privatizuoti ar perduoti kitų asmenų ar organizacijų žinioje bendrosios nuosavybės dalyviai. Jų, taip pat skolininko neveikimo atveju, kreditorius ar teismas turi teisę išieškoti turimą skolą parduodant areštuotą nekilnojamojo turto dalį viešame aukcione.
Antstoliai ar kredito organizacijos neturi teisės iš skolininko areštuoti viso turto ar jo dalies, iš anksto nepranešę apie šiuos veiksmus. Teismui priėmus tam tikrą sprendimą, skolininkui išsiunčiamas vykdomasis raštas su reikalavimu sumokėti skolą per nurodytą laiką. Priešingu atveju jam bus taikomos tame pačiame dokumente nurodytos priemonės (atsižvelgiant į kitų bute gyvenančių ir jo savininkų interesus).
