Kaina yra pinigų suma mainais už kurią pardavėjas yra pasirengęs parduoti, o pirkėjas sutinka pirkti (gauti) konkretų prekių vienetą. Šiuo atveju santykių vertė keičiant prekes į pinigus lemia jų vertę. Štai kodėl kaina yra bet kurio prekių vieneto vertė, išreikšta pinigine išraiška. Kaina turi tam tikrą savybę - pakeisti. Jis gali staigiai pakilti arba, priešingai, kristi.
Nurodymai
1 žingsnis
Gaminio kainą galite apskaičiuoti naudodami pinigų sumą, reikalingą gaminiui įsigyti, ir paties produkto kiekį. Taigi paaiškėja, kad produkto kaina yra dviejų kintamųjų, kurių suma priklauso nuo pinigų, gautų iš pirkėjų už šios prekės įsigijimą, tiesiogine proporcija, ir, atvirkščiai, nuo produkto rinkoje.
2 žingsnis
Šiuo atveju kainą lemia konkretaus gamintojo išlaidos. Tai tarnauja kaip pagrindinis ir apibrėžiantis pirkimo motyvas. Todėl produkto rinkos kaina yra pripažįstama kaina, kuri susidaro dėl sąveikos su pasiūla ir paklausa vienodų produktų rinkoje panašiomis ekonominėmis sąlygomis. Šiuo atveju kaina suprantama kaip visos objektyvios ir subjektyvios išlaidos, susijusios su įsigijimu, taip pat su produkto naudojimu.
3 žingsnis
Jūs taip pat galite sumokėti prekes su pelnu. Nustatydami kainas, gamintojai paprastai vadovaujasi prekių pirkimo vertės įvertinimu. Sąnaudos laikomos pagalbiniu rodikliu.
4 žingsnis
Savo ruožtu įmonė formuoja savo prekių kainas, apimančias bent šešis etapus: kainodaros užduočių nustatymas, gamybos sąnaudų įvertinimas, kainų nustatymo ir paklausos nustatymo metodo pasirinkimas, kainų analizė, taip pat konkuruojančių prekių nustatymas, galutinės kainos nustatymas, taip pat valdo jos būsimus pokyčius.
5 žingsnis
Norint apskaičiuoti vidutinę produkto kainą, būtina nustatyti prekės paklausą, nes prekės kainos lygis tiesiogiai priklausys nuo paklausos pokyčių. Kai paklausa yra palyginti didelė, bus nustatyta aukšta kaina. Ir atvirkščiai, kaina mažėja, kai paklausa mažėja. Štai kodėl įmonė pirmiausia nustato bazinę kainą, o vėliau ją koreguoja, atsižvelgdama į tam tikrus aplinkos veiksnius.