Aprūpinimas nuosavu apyvartiniu turtu yra vienas iš pagrindinių įmonės finansinio stabilumo rodiklių. Jei įmonė neturi nuosavo kapitalo, tai reiškia, kad trumpalaikio turto, o kai kuriais atvejais ir dalies ilgalaikio turto, formavimas atliekamas pasiskolintų lėšų sąskaita.
Nurodymai
1 žingsnis
Norint nustatyti įmonės aprūpinimą savo apyvartiniu turtu, taikomas specialus koeficientas. Jis apskaičiuojamas kaip nuosavo apyvartinio turto ir apyvartinio turto apimties santykis. Savo ruožtu nuosavo apyvartinio turto vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įmonės nuosavo kapitalo (490 eilutė „Balansas“) ir ilgalaikio turto sumos (190 eilutė).
2 žingsnis
Nuosavo apyvartinio turto atidėjimo santykis parodo, kokia nuosavo kapitalo dalis, likusi nuo ilgalaikio turto formavimo, eina apyvartiniam turtui padengti. Standartinė šio koeficiento vertė yra 0, 1, t.y. mažiausiai 10 procentų apyvartinio kapitalo turi būti suformuota įmonės nuosavo kapitalo sąskaita.
3 žingsnis
Yra situacija, kai skirtumas tarp nuosavo ir ilgalaikio įmonės turto yra neigiamas. Tai reiškia, kad firmos nuosavo kapitalo neužtenka suformuoti ne tik trumpalaikio turto, bet ir ilgalaikio turto daliai, t. dalis ilgalaikio turto ir visas apyvartinis kapitalas formuojamas pasiskolintų šaltinių sąskaita.
4 žingsnis
Kartais ilgalaikis turtas padengiamas 100 procentų savo kapitalo, o apyvartinis turtas teikiamas paskolų ir paskolų pagalba. Tokiu atveju atidėjimo su nuosavu apyvartiniu turtu koeficientas bus lygus nuliui.
5 žingsnis
Jei šio koeficiento lygis yra žemesnis už standartinę vertę, tai rodo, kad įmonės nuosavas kapitalas yra nepakankamas arba kad ilgalaikio turto suma yra per didelė, pavyzdžiui, dėl didelės nebaigtos statybos apimties, arba didelę apyvartinio kapitalo dalį, pavyzdžiui, dėl neprašytų atsargų padidėjimo ar didelės gautinų sumų apimties.
