Grynasis turtas, atrodo, yra gana abstrakti sąvoka, nes jų vertė nustatoma tik apskaičiuojant - jų fiziškai nėra. Galbūt todėl buhalteriai dažnai mano, kad jų apskaičiuoti visai nereikia, o prie balanso pridėti pareiškimai, kuriuose jie turi būti nurodyti, yra tik papildoma forma.
Grynojo turto samprata ir vertinimas
Grynasis turtas yra įmonės turimo turto, apskaičiuojamo kiekvienais metais, vertės matas. Jie yra skirtumas tarp įmonės balanse esančio turto ir jos skolinių įsipareigojimų. Jei įmonės skola viršija turto vertę, grynojo turto rodiklis laikomas neigiamu. Nustatant tokių įmonių finansinę būklę, naudojama tokia sąvoka kaip turto trūkumas.
Grynojo turto vertės vertinimo tvarką nustato įstatymai ir ji atliekama atsižvelgiant į apskaitos ir kitų nuostatų nuostatas. Atliekant šį vertinimą, apskaičiavimas atliekamas remiantis finansinėse ataskaitose esančiais duomenimis.
Apskaičiuojant dalyvaujantį turtą sudaro pirmojo balanso skyriaus ilgalaikis turtas, taip pat trumpasis turtas, esantis antrame skyriuje, išskyrus skolas, susijusias su bendrovės steigėjų įnašais į įstatinį kapitalą. Iš įsipareigojimų sąrašo atsižvelgiama į trumpalaikius ir ilgalaikius paskolų ir paskolų įsipareigojimus, mokėtinas sumas, ateities išlaidų rezervus ir kitus įsipareigojimus.
Akcinė bendrovė šio rodiklio vertę vertina kiekvieną ketvirtį, taip pat metų pabaigoje. Ši informacija pateikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
Grynojo turto padidinimo metodai
Priežastys, dėl kurių susidaro situacijos, kai įmonės veikla tampa nuostolinga, gali būti skirtingos. Tarp objektyvių veiksnių pagrindinis yra krizinė situacija rinkoje ir tarp subjektyvių veiksnių - bet kokių mokesčių schemų naudojimas. Dėl nuostolingos veiklos įmonė gali būti likviduota.
Grynojo turto rodiklį galima padidinti keliais būdais.
Vienas iš labiausiai paplitusių ir paprasčiausių variantų yra sumokėti steigėjų įmokas. Steigėjų skola sumažina apskaičiuojant turtą, taigi ir patį grynojo turto dydžio rodiklį.
Kitas variantas gali būti įstatinio kapitalo padidinimas, kuris atliekamas dėl papildomų bendrovės narių ar kitų į šią įmonę priimamų asmenų įnašų. Tai gali atsirasti didinant esamų akcijų vertę ar išleidžiant papildomas akcijas, taip pat perkainojant nematerialųjį turtą.
Taip pat šį rodiklį galima padidinti didinant būsimas pajamas. Tokiu atveju įmonė turi peržiūrėti įsipareigojimus, kuriuos galima kvalifikuoti kaip būsimas pajamas.
Vienas iš būdų yra sumažinti nepadengtus nuostolius, o tai daroma teikiant akcininkams neatlygintiną pagalbą. Tačiau numatomos mokesčių injekcijos už tokių injekcijų sumą, kuri gali siekti 20 proc.
