Yra daugybė būdų, kuriais bankai bando apsisaugoti nuo probleminių paskolų: tikrina pajamas, darbo vietą, skolininko amžių, kruopštų kredito istorijos tyrimą ir kt. Tačiau kokios yra šios probleminės paskolos? O kaip jie grasina skolininkui ir bankui?
Probleminė paskola yra paskola, kurios paskolos gavėjas negali grąžinti. Tokie skolininkai dažnai ima kelias paskolas, neatsižvelgdami į savo finansines galimybes, todėl jiems jau yra problematiška sumokėti įsipareigojimus bent jau iš dalies savo paimtų skolų.
Bankams ši problema yra dar rimtesnė. Pirma, jie praranda pelną, kurį tikėjosi gauti iš paskolos, dėl to turi atsiimti pinigus iš atsargų, kad galėtų sumokėti indėlius ir pan. Antra, norėdami gauti paskolos gavėjui išduodamas lėšas, bankai vėl turi investuoti pinigus: mokantys darbuotojai, dirbantys su skolininkais, išleidžiami tokioms priemonėms kaip bylinėjimasis ar skolininko turto areštas. Ir visa tai vėlgi užtrunka.
Ir jei bankas kažkaip vis tiek sugeba aplaidų skolininką priversti sumokėti paskolą, jis beveik visas išlaidas perves skolininkui. Bet jei paskolos gavėjas negali reguliariai mokėti, bankas tikrai patirs nuostolių, kurių niekaip negalės kompensuoti.
Todėl bankai stengiasi ne tik iš anksto patikrinti būsimą skolininką, bet ir kuo greičiau elgtis, jei paskolos įmoka nebuvo gauta laiku. Tokiu atveju skolininkui taikomos šios priemonės (kartais užtenka vienos dienos vėlavimo):
- ragina priminti, kad reikia sumokėti;
- laiškai su reikalavimu laikytis paskolos sutarties sąlygų;
- laiškai su priminimu apie baudas už pavėluotus mokėjimus;
- pasiūlymas anksčiau laiko nutraukti paskolos sutartį, kai paskolos gavėjas iš karto sumoka visą sumą.
Tačiau dienos trukmės paskola nėra problemiška. Tai bus laikoma tik tada, kai nemokėjimo laikotarpis pasiekia 90 dienų, per kurį skolininkas neatliko vieno mokėjimo. Nors tai tik vienas iš požymių, apie kuriuos probleminė paskola turi keletą:
- vėluoja reguliariai mokėti be pagrindo;
- skolininko finansinių ataskaitų trūkumas arba atsisakymas jas pateikti;
- ilgai nebendraujama su skolininku;
- veiklos krypties pakeitimas.
Tokią problemą bankas sprendžia keliais būdais:
- Paskolos sutarties peržiūra siekiant pakeisti palūkanų normą ir reguliaraus mokėjimo dydį. Arba skolos būsenos pakeitimas į dabartinę, o ne pradelstą (bankai imasi šios priemonės dažniausiai tada, kai nori palaikyti bendradarbiavimą su skolininku).
- Paskolos sutarties, kuri buvo sudaryta įkeitimo pagrindu, nutraukimas. Tuo pačiu metu bankas parduoda dalį skolininko turto paskolai grąžinti, o pats skolininkas tai daro savo noru.
- Užstato pardavimas. Šiuo atveju visi skolininko ir banko santykiai nutrūksta, nes priemonė yra gana radikali.
O tais atvejais, kai skolininkas visiškai nereaguoja į banko reikalavimus ir neužmezga kontakto ar net bando pasislėpti nuo įsipareigojimų, jo skola perduodama tretiesiems asmenims - išieškojimo agentūroms. Jų metodai daro tą patį psichologinį ir socialinį poveikį skolininkui, kaip ir bankui, tačiau kolekcininkai yra daug atkaklesni ir radikalesni. Dėl to skolininkas dažniausiai atsisako ir sutinka sumokėti probleminę paskolą.
