Abejingumo kreivės koncepciją pristatė Francisas Edgeworthas ir Wilfredo Pareto. Abejingumo kreivė yra dviejų prekių derinių rinkinys, kurio naudingumas yra vienodai lygus ekonominiam subjektui, o viena prekė neturi pirmenybės prieš kitą.
Nurodymai
1 žingsnis
Pradėkite nubrėždami koordinačių ašį. X ir Y pusėse atitinkamai pažymėkite dydžius X (Qx) ir Y (Qy). X ir Y šiuo atveju žymi kiekvieną prekių rinkinį.
2 žingsnis
Abejingumo kreivių rinkinys, apibūdinantis prekių ryšius vienam vartotojui, reiškia abejingumo žemėlapį. Abejingumo žemėlapis rodo skirtingus naudingumo lygius, tenkinančius vieno konkretaus asmens poreikius, atsižvelgiant į vieną prekių porą. Kuo toliau nuo koordinačių ašių yra abejingumo kreivė žemėlapyje, tuo išsamiau vartotojo poreikius tenkina tam tikros naudos rinkinys.
3 žingsnis
Abejingumo kreivėje bet kuriame taške lengva rasti atkarpą, kurioje galima efektyviai pakeisti vieną naudingąją kita. Šis segmentas (šiuo atveju AB) vadinamas pakeitimo (pakeitimo) zona. Abipusis prekių pakeitimas bus vykdomas tik AB segmente. Mažiausia produkto X vertė yra taške X1, o produktas Y yra Y1. Šios vertės yra minimalios, tačiau jų suvartojimas yra būtinas net ir tokiu kiekiu, nes neįmanoma visiškai pakeisti vienos prekės kita, nesvarbu, kiek siūloma kitos prekės. Čia ribinė pakaitalo riba yra tokia vienos prekės vertė, kuriai esant kitos lygiavertės prekės nereikia. Taigi ribinė pakeitimo norma yra prekės X kiekio, nuo kurio vartotojas gali visiškai atsisakyti, santykis su prekės Y vieneto pasirinkimu ir atvirkščiai.
4 žingsnis
Nustatant ribinę pakeitimo normą, reikėtų į tai atsižvelgti kaip į neigiamą vertę. Taip yra todėl, kad didinant vienos prekės vartojimą, atitinkamai mažinamas kitos prekės vartojimas.
