Biudžeto deficitas yra biudžeto išlaidų dalies perviršis, palyginti su įplaukomis. Esant biudžeto deficitui, valstybei nepakanka lėšų normaliam savo funkcijų vykdymui. Idealiu atveju bet koks biudžeto lygis turėtų būti subalansuotas. Tačiau yra daugybė veiksnių, trukdančių tam įvykti.
Nurodymai
1 žingsnis
Atminkite, kad biudžeto deficitas gali būti susijęs ne tik su nepaprastais veiksniais, pavyzdžiui, su stichinėmis nelaimėmis ar karais, kurių išlaidų negalima numatyti iš anksto, bet ir dėl kitų priežasčių. Deficitas gali atsirasti, pavyzdžiui, situacijoje, kai reikia didelių valstybės investicijų į ekonomikos plėtrą, o tai atspindi šalies bendrojo vidaus produkto augimą, o ne krizinę valstybę. Apskritai yra keletas biudžeto deficito priežasčių:
- nacionalinių pajamų sumažėjimas dėl ekonominės krizės;
- iš biudžeto gaunamų akcizų sumos sumažinimas;
- staigus biudžeto išlaidų padidėjimas;
- nenuosekli valstybės finansinė politika.
2 žingsnis
Turėkite omenyje, kad šalyse, kuriose yra fiksuota pinigų suma, yra du pagrindiniai biudžeto deficito mažinimo būdai - valstybės paskolų išdavimas ir mokesčių režimo sugriežtinimas. Valstybėse, kuriose pinigų pasiūla nėra pastovi, yra kitas būdas - pinigų emisija. Tačiau šis metodas yra susijęs su pagreitintu infliacijos lygiu. Šiuo metu panašiu tikslu yra kuriami komercinių bankų rezervai, kurie yra sutelkti Centriniame banke ir gali būti naudojami biudžeto deficitui padengti.
3 žingsnis
Nepamirškite, kad šiuolaikinėmis sąlygomis biudžeto deficito problemai spręsti naudojami trys pagrindiniai metodai. Pirmasis daro prielaidą, kad biudžetas turėtų būti subalansuotas kasmet. Tačiau tokia politika riboja valstybės galimybes, jei jos veikla turi anticiklinę, stabilizuojančią kryptį. Panagrinėkime pavyzdį. Šalyje prasidėjo nedarbo laikotarpis, todėl gyventojų pajamos mažėja, taigi ir mokesčių mokėjimai į biudžetą. Esant tokiai situacijai, valstybei reikia didinti mokesčius arba sumažinti išlaidų straipsnius. Tačiau dėl tokių priemonių bendra paklausa dar labiau sumažės. Taigi metinis subalansuotas biudžetas yra ne anticiklinis, o prociklinis.
4 žingsnis
Antruoju požiūriu daroma prielaida, kad biudžetas turėtų būti koreguojamas ne kasmet, o ekonominio ciklo metu. Šioje koncepcijoje daroma prielaida, kad valstybė turėtų atlikti anticiklinį poveikį ir tuo pačiu subalansuoti biudžetą. Šios koncepcijos logika paprasta: siekdama išvengti recesijos, vyriausybė sumažina mokesčius ir padidina išlaidų elementus, t. sąmoningai sukuria deficitą. Vėlesniu laikotarpiu - infliacijos laikotarpiu - didėja mokesčiai, o vyriausybės išlaidos mažėja. Visa tai lemia pajamų perteklių, palyginti su išlaidomis, o tai reiškia, kad padengtas anksčiau atsiradęs biudžeto deficitas.
5 žingsnis
Trečiasis metodas apima funkcinio finansavimo koncepcijos taikymą, t. valstybės tikslas nėra reguliuoti biudžetą, bet užtikrinti subalansuotą ekonomiką, kurią galima pasiekti esant bet kokiam deficitui ar pertekliui. Atkreipkite dėmesį, kad pirmoji biudžeto stabilizavimo koncepcija taikoma mūsų šalyje.
