Valiutos kursas yra nuolat kintantis šiuolaikinės realybės parametras, veikiantis tiek kasdienį gyvenimą (prekių ir paslaugų kainas), tiek verslą ir politiką. Kaip nustatomas valiutos kursas?
Nurodymai
1 žingsnis
Prieš šimtus metų monetų iš brangiųjų metalų (aukso, sidabro) eroje svarbiausios pinigų savybės buvo jų svoris ir medžiagos grynumas. Prekiaujant tarp skirtingų šalių, iš pradžių nebuvo jokio valiutos kurso - pinigai buvo pasverti ir, jei reikia, susmulkinami.
2 žingsnis
Atsiradus popieriniams pinigams, reikėjo išlaikyti valiutos standartus. Pinigai keitėsi pagal „aukso standartą“. Valiuta buvo verta tiek, kiek už ją buvo galima sumokėti iš karto apyvartoje bankui. Augant ekonomikai ir bendrai gyventojų gerovei, vien aukso nepakako. Pinigai pradėti aprūpinti daugiau prekių.
3 žingsnis
Elektroninių pinigų ir banko sąskaitų atėjimas į areną, tarptautinės ekonomikos plėtra lėmė tai, kad valiutų svyravimai ėmė didėti. Jei 1976 m. 1 JAV doleris buvo iškeistas į 10 Prancūzijos frankų, po dešimties metų jis buvo vertas tik 6. Reikėjo kasdien keisti valiutos kursą.
4 žingsnis
Dabar valiutos kursas koreguojamas kas sekundę. Jo judėjimą reguliuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir laisva rinka. Užsienio valiutos sandoriai atneša didelį pelną tarptautiniams bankams, kurie tarnauja kaip tarpininkai tarp skirtingų šalių ekonomikos.
5 žingsnis
Pardavėjo (Ask) ir pirkėjo (Bid) valiutos kaina skiriasi, o pats skirtumas vadinamas spread'u. Valiutai įtakos turi ne tik valstybės aprūpinimas, bet ir politiniai, socialiniai procesai, karinių konfliktų tikimybė. Kuo dažniau perkama valiuta, tuo didesnis jos paritetas (pasitikėjimo rodiklis). Didėjant paritetui, didėja ir valiutos vertė.
6 žingsnis
Laisva konvertuojama valiuta (FCC) turi pranašumą rinkoje, kuri laisvai keičiasi į kitas valiutas ir turi TVF pasitikėjimą. Šiandien kietoji valiuta apima dolerį, eurą, Japonijos jeną.
