Pastaruoju metu mūsų šalyje padaugėjo investuotojų - žmonių, nusprendusių savo santaupas investuoti į akcijas ar kitus vertybinius popierius. Kiekviena akcinė bendrovė (tiek atvira, tiek uždara) privalo tvarkyti akcininkų registrą.
Nurodymai
1 žingsnis
Yra bendros (bendros) ir privilegijuotos akcijos. Už paprastąsias akcijas gaunami dividendai priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų, o mokėjimai už privilegijuotąsias akcijas paprastai yra fiksuoti. Dažnai kyla ginčų dėl atvirų akcinių bendrovių išleidžiamų akcijų - tai yra, mes kalbame apie registruotas nesertifikuotas akcijas.
2 žingsnis
Įstatymas neįpareigoja akcijų pardavimo veiksmų atlikti tik pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Susitarimą galima pasiekti žodžiu, svarbiausia išsiųsti pavedimą įmonei, kurios akcijos yra sandorio dalykas. Po to daromi akcininkų registro pakeitimai. Tačiau kas būtų, jei dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio nebūtų įvykdytos sutarties sąlygos ir pardavėjas nori grąžinti savo akcijas? Pavyzdžiui, įrašas registre jau pakeistas, o pirkėjas dar nepervedė pinigų už akcijas. Civiliniame kodekse yra 491 straipsnis, kuriame teigiama, kad pirkėjas negali disponuoti prekėmis iki apmokėjimo momento, nebent sutartis numato kitaip. Bet įstatymas „Dėl vertybinių popierių“, deja, prieštarauja Civiliniam kodeksui užtikrinant teises į akcijas. Tai yra, padaręs įrašus akcininkų registre, pardavėjas jau prarado nuosavybės teisę. Todėl tokie ginčai daugeliu atvejų sprendžiami teisme. Arbitražo teismai, atsižvelgdami į visas sandorio šalis, gali priimti sprendimą, pagal kurį registratorius privalės panaikinti įrašą.
3 žingsnis
Remiantis teismų praktika, viešame aukcione parduotų akcijų negalima grąžinti, jei aukcionas nebuvo paskelbtas negaliojančiu. Taip pat neįmanoma grąžinti akcijų, kurias antstoliai areštavo pagal įstatymą „Dėl vykdomųjų bylų“.
4 žingsnis
Kitais atvejais kreipkitės į bendrosios jurisdikcijos teismą pardavėjo gyvenamojoje vietoje, jei kilo ginčas tarp asmenų, arba į arbitražo teismą, jei akcinė bendrovė veikia kaip atsakovė.
