Užplūdus rinkai daugiau produktų, pradeda veikti neigiami ir net kartais neteisėti klientų lojalumo laimėjimo metodai. Tokia veikla laikoma netobula konkurencija.
Netobula konkurencijos koncepcija
Konkurencija vadinama netobula, kai atskiri gamintojai turi galimybę kontroliuoti pagamintos produkcijos kainas. Netobulų rinkų atsiradimas yra susijęs su tobulos konkurencijos ribojimu ir rinkos savireguliacijos mechanizmo iškraipymu.
Žinomos kelios netobulos konkurencijos prielaidos, iš kurių galima išskirti didelę tam tikrų gamintojų pardavimo rinkoje dalį, produkto nevienalytiškumą, kliūtis patekti į pramonę, neekonominius būdus, kaip paveikti konkurentus, netobula informacija, gamintojų galimybė kontroliuoti savo produktų kainas, monopolijos (vienas gamintojas) ar monopsonijos (vienas pirkėjas) buvimas; valstybės įtaka rinkos funkcionavimui.
Kiekvienas iš veiksnių atskirai arba visi kartu gali sutrikdyti rinkos savireguliaciją. Individualios įmonės, įgyjančios derybinę galią, gali paveikti esamas kainas ir pasiūlymus. Skirtingai nuo tobulos konkurencijos rinkos, kur produkcijos apimtis neturi įtakos rinkos kainų lygiui, netobulos konkurencijos rinka yra tiesiogiai susijusi su šiuo reiškiniu, o vienos įmonės elgesys tampa reikšmingas vienoje ar keliose pramonės šakose.
Netobulos konkurencijos tipai
Yra keletas netobulos konkurencijos tipų: monopolinė konkurencija, monopolija, oligopolija ir monopsonija. Monopolinė konkurencija yra ne tik labiausiai paplitusi, bet ir sunkiausiai tiriama sektorių struktūros forma. Tokioje pramonėje, palyginti su gryna monopolija ir grynąja konkurencija, gali būti tikslus abstraktus modelis. Konkrečios detalės, apibūdinančios plėtros strategiją ir gamintojo gaminius, čia vaidina reikšmingą vaidmenį ir jų beveik neįmanoma nuspėti. Taip pat vienos ar kitos rūšies konkurencijos plėtrai įtakos turi strateginis pasirinkimas, dėl kurio įmonė priklauso tam tikrai kategorijai.
Monopolija ir monopsonija yra kraštutiniai netobulos konkurencijos atvejai. Oligopolija yra labiau paplitusi ir susideda iš to, kad didžiąją prekių dalį kontroliuoja keli stambūs pardavėjai, o oligopsonija susideda iš pardavėjų skaičiaus, viršijančio pirkėjų skaičių.