Didžiausio pelno gavimas maksimaliai naudojant turimus išteklius ir minimalias išlaidas apibūdina ekonominį gamybos efektyvumą. Šis ekonominis rodiklis apibūdina darbo našumą ir žaliavų, medžiagų bei gamybos įrenginių naudojimo naudingumą.
Šiandien pasaulyje ekonominio efektyvumo rodiklis išreiškiamas įvairiomis formomis. Gamybos lygiu šis rodiklis apibrėžiamas kaip gamybos pelningumas, o valstybės lygmeniu jis išreiškiamas nacionaliniais gamybos rezultatais per laiko arba darbo vienetą.
Ekonominio efektyvumo ypatybė yra gamybos rezultatų palyginimas su gamybos sąnaudomis. Pagal savo ypatybes gamybos efektyvumas skirstomas į keletą tipų: pagal pasekmes - aplinkos, socialinius ir ekonominius; pagal poveikio vietą - vietinis (savo finansavimas) ir nacionalinis ekonominis; pagal dažnį - vienkartinis ir animacinis. Šių tipų derinys atspindi gamybos efektyvumą konkrečioje įmonėje.
Būtinos išlaidos
Norint gauti ekonominį efektą, yra būtinos išlaidos, kurios yra suskirstytos į dvi grupes. Einamosios išlaidos yra susijusios su žaliavų, medžiagų gamybai pirkimu, energijos sąnaudomis, darbo užmokesčiu ir produktų pardavimais. Vienkartinės išlaidos reiškia investicijas į apyvartinio kapitalo plėtrą, kurios vėliau atnaujina organizacijos ilgalaikį turtą, diegia novatoriškas gamybos technologijas, kapitalo statybą, skolinimą ir naujų veiklos sričių plėtrą.
Gamybos efektyvumo didinimas: veiksniai
Analizuojant organizacijos efektyvumą, reikėtų atsižvelgti į veiksnius, kurie galėtų padidinti gamybos efektyvumą. Šiuos veiksnius galima suskirstyti į vektorines kryptis.
Pirmasis vektorius yra efektyvių gamyboje naudojamų išteklių naudojimo padidėjimas. Antroji - skatinti dirbančius darbuotojus, siekiant padidinti darbo našumo procentą. Trečiasis vektorius yra didžiausias įmonės vidinių lėšų mobilizavimas. Ketvirtasis yra nuolatinis aukščiau išvardytų veiksnių, turinčių įtakos efektyviai įmonės veiklai, stebėjimas ir analizė.
Pagrindiniai gamybos efektyvumo kriterijai
Pagrindiniai gamybos efektyvumo rodikliai yra suskirstyti į du pogrupius.
Pirmajame pogrupyje nurodomi bendrieji rodikliai: parduodamų produktų kiekis vienam išlaidų vienetui; pelnas, tenkantis vieneto bendrosioms sąnaudoms, sąnaudos vienam pelno rubliui, gamybos pelningumas, didėjančią gamybą pagamintų prekių kiekio padidėjimo procentas.
Antrąją kategoriją sudaro rodikliai, susiję su gamyboje naudojamų lėšų panaudojimu (bendras kapitalo produktyvumas), turto grąža, gamybos turto grąža, kapitalo intensyvumas vienam produkcijos vienetui.
