Infliacija yra bendras kainų padidėjimo ir pinigų perkamosios galios sumažėjimo procesas, lemiantis nacionalinių pajamų perskirstymą. Šiuolaikinėje ekonomikoje infliaciją lemia daugybė veiksnių.
Pirma, dėl neteisingos centrinio banko pinigų politikos apyvartoje atsiranda perteklinė pinigų suma, kuri nėra paremta prekėmis. Jei valstybė siekia paskatinti gamybą pasitelkdama ekonomiškai nepateisinamą pinigų emisiją, tada yra didelė tikimybė, kad perteklinė pasiūla išbalansuos pinigų rinką. Užuot apsaugojęs ekonomiką nuo infliacijos, Centrinis bankas, priešingai, paspartins infliacijos proceso plėtrą. Kita infliacijos priežastis yra biudžeto deficitas. Šiuo atveju jo normos priklauso nuo biudžeto deficito padengimo organizavimo. Jei biudžeto deficitą padengia padidėjęs pinigų kiekis, neišvengiama infliacija. Infliaciją taip pat gali sukelti biudžeto deficito padengimas trumpalaikėmis vyriausybės paskolomis iš centrinio banko. Tarkime, vyriausybė pasiskolino tam tikrą sumą iš banko ir pažadėjo ją grąžinti su palūkanomis per metus. Po metų ji grąžino paskolą ir gavo naują paskolą, tačiau ši situacija kartojasi metai iš metų. Taigi kyla kredito problema, sukelianti pinigų pasiūlos padidėjimą ir sukelianti infliaciją. Šios infliacijos priežastys yra piniginės. Perteklinės investicijos taip pat laikomos panašiomis infliacijos priežastimis, kai investicijų apimtis viršija ekonomikos apimtį, aplenkdama darbo užmokesčio augimą, palyginti su gamybos ir darbo našumo augimu. Struktūrinės infliacijos priežastys yra nacionalinės ekonomikos struktūros deformacija, lydima vartotojų paklausos sektorių plėtros atsilikimo, kapitalo investicijų efektyvumo sumažėjimo ir vartojimo augimo suvaržymo bei netobula ekonomikos valdymo sistema. Kita infliacijos priežastis yra didelis ekonomikos monopolizavimo lygis. Kadangi monopolija turi neribotą galią rinkoje, ji gali daryti įtaką kainoms, o tai reiškia, kad monopolizacija prisideda prie infliacijos, prasidėjusios dėl kitų priežasčių, raidos.
