Šiuolaikinėje makroekonomikoje situacija, apjungianti slegiančią ekonomikos būklę, ekonomikos nuosmukį ir kylančias kainas, vadinama stagfliacija. Šis terminas buvo suformuotas derinant dvi ekonomines sąvokas „infliacija“ir „sąstingis“. Stagfliacija yra palyginti naujas reiškinys, atsiradęs dėl naujų kapitalo formavimo sąlygų atsiradimo.
Terminas „stagfliacija“datuojamas 1965 m. Didžiojoje Britanijoje, kai pirmieji stagfliacijos procesai buvo užfiksuoti 1960–70 m. Prieš tai cikliškai besivystančiai ekonomikai buvo būdinga tai, kad gamybos nuosmukio ir ekonominės depresijos atveju kainos krito, t. defliacija arba jų augimas buvo slopinamas. Maždaug nuo praėjusio amžiaus 60-ųjų pabaigos pradėjo ryškėti priešingas vaizdas, kuris ekonomikoje pradėtas vadinti stagflacija. Ypač jis buvo ryškus JAV, kai, sumažėjus gamybai, infliacinis kainų augimo tempas buvo 10 proc. Ekonomikos judėjimas cikliškumo rėmuose vyksta tarp stagnacijos, kuriai būdingas kainų kritimas, didelis nedarbas, žemas ekonomikos augimo ir aktyvumo lygis, ir infliacija, lydima priešingų procesų. Taigi norint nustatyti procesus, kuriems būdingas didelis nedarbas ir kylančios kainos, nesant ekonomikos augimo, buvo nuspręsta abi „stagnacijos“ir „infliacijos“sąvokas sujungti į vieną - stagfliaciją. Stagflacijos atsiradimas, remiantis daugeliu ekspertų, atsiranda dėl monopolijų politikos, kuri krizės metu palaiko aukštą kainų lygį. Taip pat šiam procesui įtakos turi valstybės vykdomos antikrizinės priemonės, skirtos valdyti paklausą ir reguliuoti kainų kilimą. Tačiau net ir šios priežastys negali paaiškinti stagfliacijos reiškinio atsiradimo laikotarpiu nuo 1960-ųjų pabaigos iki 8-ojo dešimtmečio pradžios, kuris buvo globalaus pobūdžio ir pasireiškė daugumoje išsivysčiusių Vakarų šalių. Tikriausiai šis procesas buvo pradėtas dėl globalizacijos ekonominėje srityje, kuriai būdingas protekcionizmo panaikinimas ir užsienio prekybos liberalizavimas. Tai lėmė izoliuotos nacionalinės ekonomikos egzistavimą Vakarų šalyse ir formavo pasaulinę pasaulio ekonomiką. Galbūt dėl globalizacijos vienu metu padidėjo infliacija ir nedarbas. Energetinės krizės taip pat siejamos su stagfliacijos priežastimis.
